Pentagrama

Iš Mythos.
Kornelijaus Agripos pateikta pentagrama su pitagoriečių simboliais.

Pentagrama – penkiakampė žvaigždė, nubrėžiama penkiais štrichais. Žodis „pentagrama“ kilęs iš graikų žodžio πεντάγραμμον (pentagramon), reiškiančio „penkios linijos“.

Pentagrama, daugumos krikščionių laikoma „velnio ženklu“, ilgą istoriją turintis simbolis. Pirmieji jos naudojimo pėdsakai aptinkami 3500 metais pr. m. e. senovės Mesopotamijoje, kur valdovai ją naudojo kaip simbolį, parodantį, kad jų galia siekia visas keturias žinomas pasaulio šalis. Kitas ankstyvas pentagramos naudojimas – deivės Kore, arba Ceres, simbolis. Graikai geometrinę pentagramos simetriją laikė tobulumo ženklu. Žydai ją aiškino kaip penkių Penkiaknygės knygų, o kartu ir tiesos simbolį. Net pirmųjų krikščionių pentagrama laikyta šventu simboliu. Krikščionys siejo penkis žvaigždės kampus su penkiomis Kristaus žaizdomis arba Trejybe (Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia) ir dviejomis Kristaus prigimtimis (dieviškumu ir žmogiškumu).

Nuo seno pentagrama siejama su Veneros planeta, deivės Veneros, Afroditės (vaisingumo deivės) garbinimu. Patekančią Venerą – Aušrinę – romėnai vadino Liuciferiu. Kas aštuonerius metus įvyksta Veneros konjunkcija, aplink Zodiaką susidaro ideali pentagrama.

Kornelijaus Agripos brėžinys, į pentagramos simbolį įjungiantis astrologinę simboliką bei žmogaus kūno formą.

Viduramžiais pentagramos reikšmė ėmė keistis. Inkvizicija tapatino šį simbolį su senovės dievais, laikytais blogio, šėtono įsikūnijimu. Vienas svarbiausių kaltinimų Tamplierių ordinui, kurio nariai buvo sunaikinti kankinimais, mirtimi bei atskyrimu nuo Bažnyčios 1314 metais, buvo Bafometu vadinamo stabo garbinimas. Paskui Bažnyčia ėmėsi visų kitų, kurie nepakluso jos šventam požiūriui: eretikai, pagonys, raganos – visi buvo pasmerkti atsivertimui arba mirčiai. Tais laikais iš senovės atėję „raguoti“ dievai, dar garbinti valstiečių, katalikų bažnyčios buvo siejami su velnio įvaizdžiu.

Vakarų okultizme pentagrama figūruoja kaip apsaugos simbolis. Pvz., tikima, kad iškviestas demonas negali peržengti pentagramos ribų. Gėtės „Fauste“ Mefistofelis negali palikti kambario, kol ant išėjimo nupiešta pentagrama.

XIX amžiuje magas bei magijos filosofas Elifazas Levis sukūrė apverstą pentagramą kaip dievo Bafometo, ožiagalvio blogio įsikūnijimo, ženklą. Viduramžiais paprasta pentagrama simbolizavo vasarą, o apversta – žiemą. Levis sudarė dvi pentagramas, viena kurių, sudaryta iš penkiakampės žvaigždės su žmogaus figūra viduryje, buvo orientuota į dievą. Tai vadinamasis „mikrokosminis“ žmogus, simbolizuojantis 4 elementus: žemę, vėją, ugnį bei vandenį, o pagrindinė žvaigždės atšaka – galva – vaizdavo sielą. Šalia mikrokosminio žmogaus jis nupiešė apverstą pentagramą, vaizduojančią Bafometo galvą. Taip jis pirmą kartą pavaizdavo skirtumą tarp gėrio ir blogio pentagramos simbolių. Bafometo ženklas, arba Bafometas, tapo oficialiu satanistų bažnyčios, 1966 metais įkurtos Anron Szabdor La, simboliu. Pentagramos simbolį naudoja ne tik satanistai. Rytinės žvaigždės ordinas, tarptautinė humanitarinė organizacija, kurią sudaro pasižymėjusių masonų žmonos, kaip simbolį naudoja apverstą penkiakampį. Rozenkreicerių judėjimas, jungiantis krikščionių mistikus, savo ritualuose dažnai naudoja magišką lazdelę, kardą, taurę ir pentagramą – čia pentagrama vaizduoja žemę, materiją ir stabilumą. Masonų ordinas penkis pentagramos kampus sieja su penkiais brolybės punktais. Kai kurios sunkiojo metalo grupės naudoja pentagramą kaip grupės simbolį.